|
|
|
|
литовский словарь / atsimylėti | |
atsimylė́ti (atsimýli, atsimylė́jo) перестать/переставать любить; разлюбить
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atsimyliu | atsimylėjau | atsimylėdavau | atsimylėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atsimyli | atsimylėjai | atsimylėdavai | atsimylėsi |
|---|
| 3p.sg. | atsimyli | atsimylėjo | atsimylėdavo | atsimylės |
|---|
| 1p.pl. | atsimylime, atsimylim | atsimylėjom, atsimylėjome | atsimylėdavome | atsimylėsime |
|---|
| 2p.pl. | atsimylite | atsimylėjote, atsimylėjot | atsimylėdavote | atsimylėsite |
|---|
| 3p.pl. | atsimyli | atsimylėjo | atsimylėdavo | atsimylės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atsimylėčiau | atsimylėtume, atsimylėtumėme |
|---|
| 2p. | atsimylėtumei, atsimylėtum | atsimylėtumėte |
|---|
| 3p. | atsimylėtų | atsimylėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atsimylėkim, atsimylėkime |
|---|
| 2p. | atsimylėk, atsimylėki | atsimylėkit, atsimylėkite |
|---|
| 3p. | teatsimylie, teatsimyli | teatsimylie, teatsimyli |
|---|
|
