/ru/
браковать
/en/
reject as defective, sort out
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | brokuoju | brokavau | brokuodavau | brokuosiu |
| 2p.sg. | brokuoji | brokavai | brokuodavai | brokuosi |
| 3p.sg. | brokuoja | brokavo | brokuodavo | brokuos |
| 1p.pl. | brokuojame, brokuojam | brokavome, brokavom | brokuodavome, brokuodavom | brokuosim, brokuosime |
| 2p.pl. | brokuojate, brokuojat | brokavot, brokavote | brokuodavote, brokuodavot | brokuosit, brokuosite |
| 3p.pl. | brokuoja | brokavo | brokuodavo | brokuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | brokuočiau | brokuotumėme, brokuotumėm, brokuotume |
| 2p. | brokuotum, brokuotumei | brokuotumėte, brokuotumėt |
| 3p. | brokuotų | brokuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | brokuokim, brokuokime | |
| 2p. | brokuok, brokuoki | brokuokit, brokuokite |
| 3p. | tebrokuoja, tebrokuojie | tebrokuojie, tebrokuoja |