|
|
|
|
литовский словарь / ragėti | |
ragė́ti (ragė́ja, ragė́jo) роговеть; окостеневать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | ragėju | ragėjau | ragėdavau | ragėsiu |
|---|
| 2p.sg. | ragėji | ragėjai | ragėdavai | ragėsi |
|---|
| 3p.sg. | ragėja | ragėjo | ragėdavo | ragės |
|---|
| 1p.pl. | ragėjame, ragėjam | ragėjom, ragėjome | ragėdavome, ragėdavom | ragėsim, ragėsime |
|---|
| 2p.pl. | ragėjate, ragėjat | ragėjot, ragėjote | ragėdavot, ragėdavote | ragėsit, ragėsite |
|---|
| 3p.pl. | ragėja | ragėjo | ragėdavo | ragės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | ragėčiau | ragėtumėm, ragėtume, ragėtumėme |
|---|
| 2p. | ragėtumei, ragėtum | ragėtumėte, ragėtumėt |
|---|
| 3p. | ragėtų | ragėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | ragėkim, ragėkime |
|---|
| 2p. | ragėk, ragėki | ragėkite, ragėkit |
|---|
| 3p. | teragėja, teragėjie | teragėja, teragėjie |
|---|
|
