|
|
|
|
литовский словарь / komplektuoti | | komplektúoti (komplektúoja, komplektãvo) — комплектовать;
/en/ 1. complete, replenish; 2. (etatus) staff; kar. recruit , (re)man 3. configure
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | komplektuoju | komplektavau | komplektuodavau | komplektuosiu |
---|
2p.sg. | komplektuoji | komplektavai | komplektuodavai | komplektuosi |
---|
3p.sg. | komplektuoja | komplektavo | komplektuodavo | komplektuos |
---|
1p.pl. | komplektuojame, komplektuojam | komplektavom, komplektavome | komplektuodavom, komplektuodavome | komplektuosim, komplektuosime |
---|
2p.pl. | komplektuojate, komplektuojat | komplektavote, komplektavot | komplektuodavote, komplektuodavot | komplektuosite, komplektuosit |
---|
3p.pl. | komplektuoja | komplektavo | komplektuodavo | komplektuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | komplektuočiau | komplektuotumėm, komplektuotumėme, komplektuotume |
---|
2p. | komplektuotumei, komplektuotum | komplektuotumėte, komplektuotumėt |
---|
3p. | komplektuotų | komplektuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | komplektuokim, komplektuokime |
---|
2p. | komplektuoki, komplektuok | komplektuokite, komplektuokit |
---|
3p. | tekomplektuoja, tekomplektuojie | tekomplektuoja, tekomplektuojie |
---|
|