|
|
|
|
литовский словарь / išavėti | |
išavė́ti (ìšavi, išavė́jo)
1. (ištampyti avint) разносить/разнашивать;
2. проносить/носить;
i. batùs dvejùs metùs — проносить ботинки два года;
į. kám káilį — намять кому-л. бока
/en/
1. (batus) get comfortable in use ; 2. (tam tikrą laiką) wear (for some time)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išaviu | išavėjau | išavėdavau | išavėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išavi | išavėjai | išavėdavai | išavėsi |
|---|
| 3p.sg. | išavi | išavėjo | išavėdavo | išavės |
|---|
| 1p.pl. | išavime, išavim | išavėjom, išavėjome | išavėdavome, išavėdavom | išavėsime, išavėsim |
|---|
| 2p.pl. | išavit, išavite | išavėjot, išavėjote | išavėdavote, išavėdavot | išavėsit, išavėsite |
|---|
| 3p.pl. | išavi | išavėjo | išavėdavo | išavės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išavėčiau | išavėtumėm, išavėtumėme, išavėtume |
|---|
| 2p. | išavėtumei, išavėtum | išavėtumėte, išavėtumėt |
|---|
| 3p. | išavėtų | išavėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išavėkim, išavėkime |
|---|
| 2p. | išavėk, išavėki | išavėkite, išavėkit |
|---|
| 3p. | teišavie, teišavi | teišavie, teišavi |
|---|
|
