/ru/
одолеть; одолевать; осиливать
/en/
1. overcome; 2. (susidoroti) manage, cope (with); 3. (privarginti) exhaust
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | priveikiu | priveikiau | priveikdavau | priveiksiu |
| 2p.sg. | priveiki | priveikei | priveikdavai | priveiksi |
| 3p.sg. | priveikia | priveikė | priveikdavo | priveiks |
| 1p.pl. | priveikiam, priveikiame | priveikėm, priveikėme | priveikdavome, priveikdavom | priveiksime, priveiksim |
| 2p.pl. | priveikiate, priveikiat | priveikėte, priveikėt | priveikdavot, priveikdavote | priveiksite, priveiksit |
| 3p.pl. | priveikia | priveikė | priveikdavo | priveiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priveikčiau | priveiktume, priveiktumėme, priveiktumėm |
| 2p. | priveiktum, priveiktumei | priveiktumėt, priveiktumėte |
| 3p. | priveiktų | priveiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priveikime, priveikim | |
| 2p. | priveiki, priveik | priveikite, priveikit |
| 3p. | tepriveikia, tepriveikie | tepriveikie, tepriveikia |