|
|
|
|
литовский словарь / išbrūžinti | |
išbrū́žinti (išbrū́žina, išbrū́žino), išbrūžúoti (išbrūžúoja, išbrūžãvo) истереть/истирать
/en/
grate, give a grating
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbrūžinu | išbrūžinau | išbrūžindavau | išbrūžinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išbrūžini | išbrūžinai | išbrūžindavai | išbrūžinsi |
|---|
| 3p.sg. | išbrūžina | išbrūžino | išbrūžindavo | išbrūžins |
|---|
| 1p.pl. | išbrūžinam, išbrūžiname | išbrūžinome, išbrūžinom | išbrūžindavome, išbrūžindavom | išbrūžinsime, išbrūžinsim |
|---|
| 2p.pl. | išbrūžinat, išbrūžinate | išbrūžinote, išbrūžinot | išbrūžindavot, išbrūžindavote | išbrūžinsite, išbrūžinsit |
|---|
| 3p.pl. | išbrūžina | išbrūžino | išbrūžindavo | išbrūžins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbrūžinčiau | išbrūžintume, išbrūžintumėme, išbrūžintumėm |
|---|
| 2p. | išbrūžintum, išbrūžintumei | išbrūžintumėt, išbrūžintumėte |
|---|
| 3p. | išbrūžintų | išbrūžintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbrūžinkime, išbrūžinkim |
|---|
| 2p. | išbrūžinki, išbrūžink | išbrūžinkit, išbrūžinkite |
|---|
| 3p. | teišbrūžina, teišbrūžinie | teišbrūžina, teišbrūžinie |
|---|
|
