/ru/
нахальничать; дерзить; наглеть
/en/
be impudent/insolent
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | akiplėšauju | akiplėšavau | akiplėšaudavau | akiplėšausiu |
| 2p.sg. | akiplėšauji | akiplėšavai | akiplėšaudavai | akiplėšausi |
| 3p.sg. | akiplėšauja | akiplėšavo | akiplėšaudavo | akiplėšaus |
| 1p.pl. | akiplėšaujame, akiplėšaujam | akiplėšavome, akiplėšavom | akiplėšaudavome, akiplėšaudavom | akiplėšausim, akiplėšausime |
| 2p.pl. | akiplėšaujat, akiplėšaujate | akiplėšavot, akiplėšavote | akiplėšaudavot, akiplėšaudavote | akiplėšausite, akiplėšausit |
| 3p.pl. | akiplėšauja | akiplėšavo | akiplėšaudavo | akiplėšaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | akiplėšaučiau | akiplėšautume, akiplėšautumėm, akiplėšautumėme |
| 2p. | akiplėšautum, akiplėšautumei | akiplėšautumėt, akiplėšautumėte |
| 3p. | akiplėšautų | akiplėšautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | akiplėšaukime, akiplėšaukim | |
| 2p. | akiplėšauk, akiplėšauki | akiplėšaukit, akiplėšaukite |
| 3p. | teakiplėšauja, teakiplėšaujie | teakiplėšauja, teakiplėšaujie |