/ru/
закаливать
/en/
1. (metalą) temper, harden, steel; 2. prk. harden; g. valią strengthen/temper one's will; g. kūną harden the body
/de/
härten vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | grūdinu | grūdinau | grūdindavau | grūdinsiu |
| 2p.sg. | grūdini | grūdinai | grūdindavai | grūdinsi |
| 3p.sg. | grūdina | grūdino | grūdindavo | grūdins |
| 1p.pl. | grūdinam, grūdiname | grūdinome, grūdinom | grūdindavome, grūdindavom | grūdinsime, grūdinsim |
| 2p.pl. | grūdinat, grūdinate | grūdinote, grūdinot | grūdindavote, grūdindavot | grūdinsite, grūdinsit |
| 3p.pl. | grūdina | grūdino | grūdindavo | grūdins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | grūdinčiau | grūdintume, grūdintumėm, grūdintumėme |
| 2p. | grūdintumei, grūdintum | grūdintumėte, grūdintumėt |
| 3p. | grūdintų | grūdintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | grūdinkime, grūdinkim | |
| 2p. | grūdink, grūdinki | grūdinkit, grūdinkite |
| 3p. | tegrūdina, tegrūdinie | tegrūdina, tegrūdinie |