/ru/
выслуживать; прослужить
/en/
1. (kurį laiką) have worked/ served (for some time), have been in service (for some time); jis ištarnavo trejus metus he has worked, arba has been in service, for three years; i. dvidešimt (trisdešimt) metų have a record of twenty (thirty) years' service ;2. (pensiją) be qualified for a pension
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | ištarnauju | ištarnavau | ištarnaudavau | ištarnausiu |
| 2p.sg. | ištarnauji | ištarnavai | ištarnaudavai | ištarnausi |
| 3p.sg. | ištarnauja | ištarnavo | ištarnaudavo | ištarnaus |
| 1p.pl. | ištarnaujame, ištarnaujam | ištarnavom, ištarnavome | ištarnaudavome, ištarnaudavom | ištarnausime, ištarnausim |
| 2p.pl. | ištarnaujat, ištarnaujate | ištarnavote, ištarnavot | ištarnaudavote, ištarnaudavot | ištarnausit, ištarnausite |
| 3p.pl. | ištarnauja | ištarnavo | ištarnaudavo | ištarnaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištarnaučiau | ištarnautumėme, ištarnautumėm, ištarnautume |
| 2p. | ištarnautumei, ištarnautum | ištarnautumėte, ištarnautumėt |
| 3p. | ištarnautų | ištarnautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištarnaukim, ištarnaukime | |
| 2p. | ištarnauki, ištarnauk | ištarnaukite, ištarnaukit |
| 3p. | teištarnaujie, teištarnauja | teištarnauja, teištarnaujie |