/ru/
налечь; налегать; приналечь; слечь; расхвораться
/en/
1. (įnikti) apply oneself (to), work with a will (on); 2. (susirgti) fall ill
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įguliu, įgulu | įguliau | įguldavau | įgulsiu |
| 2p.sg. | įguli | įgulei | įguldavai | įgulsi |
| 3p.sg. | įguli, įgula | įgulė | įguldavo | įguls |
| 1p.pl. | įgulime, įgulim, įgulam, įgulame | įgulėme, įgulėm | įguldavome, įguldavom | įgulsime, įgulsim |
| 2p.pl. | įgulit, įgulate, įgulat, įgulite | įgulėt, įgulėte | įguldavote, įguldavot | įgulsit, įgulsite |
| 3p.pl. | įguli, įgula | įgulė | įguldavo | įguls |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įgulčiau | įgultume, įgultumėm, įgultumėme |
| 2p. | įgultumei, įgultum | įgultumėte, įgultumėt |
| 3p. | įgultų | įgultų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įgulkim, įgulkime | |
| 2p. | įgulki, įgulk | įgulkite, įgulkit |
| 3p. | teįgula, teįguli, teįgulie | teįgula, teįguli, teįgulie |