/ru/
выяснить; выяснять; разъяснять; истолковывать; раскрывать
/en/
elucidate, clear up; explain (to); (įstatymą ir pan.) interpret; (nustatyti, ištirti) ascertain, find out; (susekti, atidengti) expose, unmask, show up
/de/
aufklären vt; klarmachen vt; nusikaltimą ein Verbrechen aufklären
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išaiškinu | išaiškinau | išaiškindavau | išaiškinsiu |
| 2p.sg. | išaiškini | išaiškinai | išaiškindavai | išaiškinsi |
| 3p.sg. | išaiškina | išaiškino | išaiškindavo | išaiškins |
| 1p.pl. | išaiškinam, išaiškiname | išaiškinome, išaiškinom | išaiškindavome, išaiškindavom | išaiškinsim, išaiškinsime |
| 2p.pl. | išaiškinate, išaiškinat | išaiškinote, išaiškinot | išaiškindavote, išaiškindavot | išaiškinsit, išaiškinsite |
| 3p.pl. | išaiškina | išaiškino | išaiškindavo | išaiškins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išaiškinčiau | išaiškintumėme, išaiškintume, išaiškintumėm |
| 2p. | išaiškintumei, išaiškintum | išaiškintumėt, išaiškintumėte |
| 3p. | išaiškintų | išaiškintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išaiškinkim, išaiškinkime | |
| 2p. | išaiškink, išaiškinki | išaiškinkite, išaiškinkit |
| 3p. | teišaiškinie, teišaiškina | teišaiškina, teišaiškinie |