/ru/
совладать; сладить; справляться
/en/
1. (be able to) manage, restrain; 2. (įrankį ir pan.) handle
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nuvaldau | nuvaldžiau | nuvaldydavau | nuvaldysiu |
| 2p.sg. | nuvaldai | nuvaldei | nuvaldydavai | nuvaldysi |
| 3p.sg. | nuvaldo | nuvaldė | nuvaldydavo | nuvaldys |
| 1p.pl. | nuvaldome, nuvaldom | nuvaldėme, nuvaldėm | nuvaldydavome, nuvaldydavom | nuvaldysim, nuvaldysime |
| 2p.pl. | nuvaldote, nuvaldot | nuvaldėt, nuvaldėte | nuvaldydavot, nuvaldydavote | nuvaldysite, nuvaldysit |
| 3p.pl. | nuvaldo | nuvaldė | nuvaldydavo | nuvaldys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nuvaldyčiau | nuvaldytume, nuvaldytumėm, nuvaldytumėme |
| 2p. | nuvaldytum, nuvaldytumei | nuvaldytumėt, nuvaldytumėte |
| 3p. | nuvaldytų | nuvaldytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nuvaldykim, nuvaldykime | |
| 2p. | nuvaldyk, nuvaldyki | nuvaldykit, nuvaldykite |
| 3p. | tenuvaldo, tenuvaldai | tenuvaldo, tenuvaldai |