|
|
|
|
литовский словарь / išasmenuoti | |
išasmenúoti (išasmenúoja, išasmenãvo) gram. проспрягать/ спрягать
/en/
gram. conjugate
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išasmenuoju | išasmenavau | išasmenuodavau | išasmenuosiu |
|---|
| 2p.sg. | išasmenuoji | išasmenavai | išasmenuodavai | išasmenuosi |
|---|
| 3p.sg. | išasmenuoja | išasmenavo | išasmenuodavo | išasmenuos |
|---|
| 1p.pl. | išasmenuojame, išasmenuojam | išasmenavome, išasmenavom | išasmenuodavom, išasmenuodavome | išasmenuosim, išasmenuosime |
|---|
| 2p.pl. | išasmenuojat, išasmenuojate | išasmenavote, išasmenavot | išasmenuodavote, išasmenuodavot | išasmenuosite, išasmenuosit |
|---|
| 3p.pl. | išasmenuoja | išasmenavo | išasmenuodavo | išasmenuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išasmenuočiau | išasmenuotumėm, išasmenuotumėme, išasmenuotume |
|---|
| 2p. | išasmenuotum, išasmenuotumei | išasmenuotumėt, išasmenuotumėte |
|---|
| 3p. | išasmenuotų | išasmenuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išasmenuokime, išasmenuokim |
|---|
| 2p. | išasmenuoki, išasmenuok | išasmenuokite, išasmenuokit |
|---|
| 3p. | teišasmenuoja, teišasmenuojie | teišasmenuoja, teišasmenuojie |
|---|
|
