/ru/
заступаться; вступаться
/de/
(ką) eintreten* vt (für j-n)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užtariu, užtarau | užtariau | užtardavau | užtarsiu |
| 2p.sg. | užtarai, užtari | užtarei | užtardavai | užtarsi |
| 3p.sg. | užtaria, užtaro | užtarė | užtardavo | užtars |
| 1p.pl. | užtariam, užtarom, užtarome, užtariame | užtarėm, užtarėme | užtardavom, užtardavome | užtarsim, užtarsime |
| 2p.pl. | užtarot, užtarote, užtariate, užtariat | užtarėte, užtarėt | užtardavot, užtardavote | užtarsit, užtarsite |
| 3p.pl. | užtaro, užtaria | užtarė | užtardavo | užtars |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užtarčiau | užtartumėm, užtartume, užtartumėme |
| 2p. | užtartum, užtartumei | užtartumėte, užtartumėt |
| 3p. | užtartų | užtartų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užtarkim, užtarkime | |
| 2p. | užtarki, užtark | užtarkite, užtarkit |
| 3p. | teužtaro, teužtarai, teužtaria, teužtarie | teužtarie, teužtaria, teužtaro, teužtarai |