/ru/
нацеливать; наводить; улучить (момент)
/en/
1. (į) aim (at); (ginklą) lay, point; 2. catch, find; momentą catch/choose a moment
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nutaikau | nutaikiau | nutaikydavau | nutaikysiu |
| 2p.sg. | nutaikai | nutaikei | nutaikydavai | nutaikysi |
| 3p.sg. | nutaiko | nutaikė | nutaikydavo | nutaikys |
| 1p.pl. | nutaikom, nutaikome | nutaikėm, nutaikėme | nutaikydavome, nutaikydavom | nutaikysime, nutaikysim |
| 2p.pl. | nutaikote, nutaikot | nutaikėte, nutaikėt | nutaikydavot, nutaikydavote | nutaikysit, nutaikysite |
| 3p.pl. | nutaiko | nutaikė | nutaikydavo | nutaikys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nutaikyčiau | nutaikytume, nutaikytumėme, nutaikytumėm |
| 2p. | nutaikytumei, nutaikytum | nutaikytumėt, nutaikytumėte |
| 3p. | nutaikytų | nutaikytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nutaikykim, nutaikykime | |
| 2p. | nutaikyki, nutaikyk | nutaikykite, nutaikykit |
| 3p. | tenutaikai, tenutaiko | tenutaikai, tenutaiko |