/ru/
проклясть; проклинать
/en/
curse, damn; call down curses (upon).
/de/
verdammen vt, verfluchen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prakeikiu | prakeikiau | prakeikdavau | prakeiksiu |
| 2p.sg. | prakeiki | prakeikei | prakeikdavai | prakeiksi |
| 3p.sg. | prakeikia | prakeikė | prakeikdavo | prakeiks |
| 1p.pl. | prakeikiame, prakeikiam | prakeikėme, prakeikėm | prakeikdavome, prakeikdavom | prakeiksime, prakeiksim |
| 2p.pl. | prakeikiat, prakeikiate | prakeikėt, prakeikėte | prakeikdavote, prakeikdavot | prakeiksite, prakeiksit |
| 3p.pl. | prakeikia | prakeikė | prakeikdavo | prakeiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prakeikčiau | prakeiktume, prakeiktumėme, prakeiktumėm |
| 2p. | prakeiktumei, prakeiktum | prakeiktumėt, prakeiktumėte |
| 3p. | prakeiktų | prakeiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prakeikime, prakeikim | |
| 2p. | prakeiki, prakeik | prakeikit, prakeikite |
| 3p. | teprakeikia, teprakeikie | teprakeikie, teprakeikia |