/ru/
разграничиться; отмежеваться
/en/
dissociate/isolate oneself (from); get delimitated/demarcated
/de/
(nuo ko) sich abgrenzen (von D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atsiriboju | atsiribojau | atsiribodavau | atsiribosiu |
| 2p.sg. | atsiriboji | atsiribojai | atsiribodavai | atsiribosi |
| 3p.sg. | atsiriboja | atsiribojo | atsiribodavo | atsiribos |
| 1p.pl. | atsiribojam, atsiribojame | atsiribojom, atsiribojome | atsiribodavome | atsiribosime |
| 2p.pl. | atsiribojate | atsiribojot, atsiribojote | atsiribodavote | atsiribosite |
| 3p.pl. | atsiriboja | atsiribojo | atsiribodavo | atsiribos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atsiribočiau | atsiribotume, atsiribotumėme |
| 2p. | atsiribotumei, atsiribotum | atsiribotumėte |
| 3p. | atsiribotų | atsiribotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atsiribokim, atsiribokime | |
| 2p. | atsiriboki, atsiribok | atsiribokit, atsiribokite |
| 3p. | teatsiribojie, teatsiriboja | teatsiriboja, teatsiribojie |