|
|
|
|
литовский словарь / nutuštėti | | nutuštė́ti (nutuštė́ja, nutuštė́jo) опустеть/пустеть
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | nutuštėju | nutuštėjau | nutuštėdavau | nutuštėsiu |
---|
2p.sg. | nutuštėji | nutuštėjai | nutuštėdavai | nutuštėsi |
---|
3p.sg. | nutuštėja | nutuštėjo | nutuštėdavo | nutuštės |
---|
1p.pl. | nutuštėjame, nutuštėjam | nutuštėjom, nutuštėjome | nutuštėdavome, nutuštėdavom | nutuštėsim, nutuštėsime |
---|
2p.pl. | nutuštėjate, nutuštėjat | nutuštėjote, nutuštėjot | nutuštėdavot, nutuštėdavote | nutuštėsit, nutuštėsite |
---|
3p.pl. | nutuštėja | nutuštėjo | nutuštėdavo | nutuštės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | nutuštėčiau | nutuštėtumėme, nutuštėtume, nutuštėtumėm |
---|
2p. | nutuštėtumei, nutuštėtum | nutuštėtumėt, nutuštėtumėte |
---|
3p. | nutuštėtų | nutuštėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | nutuštėkime, nutuštėkim |
---|
2p. | nutuštėk, nutuštėki | nutuštėkit, nutuštėkite |
---|
3p. | tenutuštėjie, tenutuštėja | tenutuštėja, tenutuštėjie |
---|
|