/ru/
объясняться; выяснять (себе)
/en/
1. (sau) elucidate, clear up; i. klausimą elucidate, arba clear up, a question ;2. (nustatyti) ascertain, find out; 3. (tarp savęs) have a talk; have it out
/de/
(ką?) sich (D) ins klare kommen (über A)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsiaiškinu | išsiaiškinau | išsiaiškindavau | išsiaiškinsiu |
| 2p.sg. | išsiaiškini | išsiaiškinai | išsiaiškindavai | išsiaiškinsi |
| 3p.sg. | išsiaiškina | išsiaiškino | išsiaiškindavo | išsiaiškins |
| 1p.pl. | išsiaiškiname, išsiaiškinam | išsiaiškinom, išsiaiškinome | išsiaiškindavome | išsiaiškinsime |
| 2p.pl. | išsiaiškinate | išsiaiškinot, išsiaiškinote | išsiaiškindavote | išsiaiškinsite |
| 3p.pl. | išsiaiškina | išsiaiškino | išsiaiškindavo | išsiaiškins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsiaiškinčiau | išsiaiškintume, išsiaiškintumėme |
| 2p. | išsiaiškintumei, išsiaiškintum | išsiaiškintumėte |
| 3p. | išsiaiškintų | išsiaiškintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsiaiškinkim, išsiaiškinkime | |
| 2p. | išsiaiškink, išsiaiškinki | išsiaiškinkite, išsiaiškinkit |
| 3p. | teišsiaiškinie, teišsiaiškina | teišsiaiškina, teišsiaiškinie |