|
|
|
|
литовский словарь / išmėčioti | | išmė́čioti (išmė́čioja, išmė́čiojo) džn. разбрасывать/разбросать, раскидывать/раскидать, размётывать/ разметать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išmėčioju | išmėčiojau | išmėčiodavau | išmėčiosiu |
---|
2p.sg. | išmėčioji | išmėčiojai | išmėčiodavai | išmėčiosi |
---|
3p.sg. | išmėčioja | išmėčiojo | išmėčiodavo | išmėčios |
---|
1p.pl. | išmėčiojam, išmėčiojame | išmėčiojome, išmėčiojom | išmėčiodavom, išmėčiodavome | išmėčiosim, išmėčiosime |
---|
2p.pl. | išmėčiojat, išmėčiojate | išmėčiojot, išmėčiojote | išmėčiodavot, išmėčiodavote | išmėčiosite, išmėčiosit |
---|
3p.pl. | išmėčioja | išmėčiojo | išmėčiodavo | išmėčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išmėčiočiau | išmėčiotume, išmėčiotumėme, išmėčiotumėm |
---|
2p. | išmėčiotumei, išmėčiotum | išmėčiotumėt, išmėčiotumėte |
---|
3p. | išmėčiotų | išmėčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išmėčiokime, išmėčiokim |
---|
2p. | išmėčiok, išmėčioki | išmėčiokit, išmėčiokite |
---|
3p. | teišmėčiojie, teišmėčioja | teišmėčiojie, teišmėčioja |
---|
|