/ru/
разевать; раскрывать vyrai išsižioję žiūri - мужики смотрят, разинув рты
/en/
(burną, nasrus) open (one's mouth)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | žioju | žiojau | žiodavau | žiosiu |
| 2p.sg. | žioji | žiojai | žiodavai | žiosi |
| 3p.sg. | žioja | žiojo | žiodavo | žios |
| 1p.pl. | žiojame, žiojam | žiojom, žiojome | žiodavome, žiodavom | žiosim, žiosime |
| 2p.pl. | žiojate, žiojat | žiojote, žiojot | žiodavot, žiodavote | žiosite, žiosit |
| 3p.pl. | žioja | žiojo | žiodavo | žios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žiočiau | žiotumėme, žiotumėm, žiotume |
| 2p. | žiotum, žiotumei | žiotumėte, žiotumėt |
| 3p. | žiotų | žiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žiokime, žiokim | |
| 2p. | žioki, žiok | žiokit, žiokite |
| 3p. | težiojie, težioja | težiojie, težioja |