|
|
|
|
литовский словарь / išsikėtoti | |
išsikėtóti (išsikėtója, išsikėtójo)
1. (plačiai atsisėsti ar atsigulti) раскинуться/раскидываться, разметаться/размётываться;
i. lóvoje — разметаться на постели;
2. (išsiskleisti) развернуться/ развёртываться
/en/
1. (lovoje ir pan.) sprawl; 2. (išsiskleisti) unroll (apie susuktą); unfold (apie sulankstytą); get/become unwrapped (apie suvyniotą)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsikėtoju | išsikėtojau | išsikėtodavau | išsikėtosiu |
|---|
| 2p.sg. | išsikėtoji | išsikėtojai | išsikėtodavai | išsikėtosi |
|---|
| 3p.sg. | išsikėtoja | išsikėtojo | išsikėtodavo | išsikėtos |
|---|
| 1p.pl. | išsikėtojam, išsikėtojame | išsikėtojom, išsikėtojome | išsikėtodavome | išsikėtosime |
|---|
| 2p.pl. | išsikėtojate | išsikėtojote, išsikėtojot | išsikėtodavote | išsikėtosite |
|---|
| 3p.pl. | išsikėtoja | išsikėtojo | išsikėtodavo | išsikėtos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsikėtočiau | išsikėtotumėme, išsikėtotume |
|---|
| 2p. | išsikėtotumei, išsikėtotum | išsikėtotumėte |
|---|
| 3p. | išsikėtotų | išsikėtotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsikėtokim, išsikėtokime |
|---|
| 2p. | išsikėtok, išsikėtoki | išsikėtokit, išsikėtokite |
|---|
| 3p. | teišsikėtoja, teišsikėtojie | teišsikėtojie, teišsikėtoja |
|---|
|
