|
|
|
|
литовский словарь / dzingėti | |
dzingė́ti (dzìnga, dzingė́jo) — звучать; звенеть;
/en/
ring
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | dzingu | dzingėjau | dzingėdavau | dzingėsiu |
|---|
| 2p.sg. | dzingi | dzingėjai | dzingėdavai | dzingėsi |
|---|
| 3p.sg. | dzinga | dzingėjo | dzingėdavo | dzingės |
|---|
| 1p.pl. | dzingam, dzingame | dzingėjome, dzingėjom | dzingėdavome, dzingėdavom | dzingėsime, dzingėsim |
|---|
| 2p.pl. | dzingate, dzingat | dzingėjot, dzingėjote | dzingėdavot, dzingėdavote | dzingėsite, dzingėsit |
|---|
| 3p.pl. | dzinga | dzingėjo | dzingėdavo | dzingės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | dzingėčiau | dzingėtume, dzingėtumėm, dzingėtumėme |
|---|
| 2p. | dzingėtum, dzingėtumei | dzingėtumėt, dzingėtumėte |
|---|
| 3p. | dzingėtų | dzingėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | dzingėkime, dzingėkim |
|---|
| 2p. | dzingėk, dzingėki | dzingėkit, dzingėkite |
|---|
| 3p. | tedzingie, tedzinga | tedzingie, tedzinga |
|---|
|
