|
|
|
|
литовский словарь / atiminėti | |
atiminė́ti (atiminė́ja, atiminė́jo) džn. mžb.
1. отнимать, отбирать;
2. mat. вычитать
/ru/
отнимать, отбирать, лишать; вычитать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atiminiu, atiminėju | atiminėjau | atiminėdavau | atiminėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atimini, atiminėji | atiminėjai | atiminėdavai | atiminėsi |
|---|
| 3p.sg. | atiminėja, atimini | atiminėjo | atiminėdavo | atiminės |
|---|
| 1p.pl. | atiminėjame, atiminim, atiminėjam, atiminime | atiminėjom, atiminėjome | atiminėdavome, atiminėdavom | atiminėsime, atiminėsim |
|---|
| 2p.pl. | atiminėjate, atiminite, atiminit, atiminėjat | atiminėjot, atiminėjote | atiminėdavot, atiminėdavote | atiminėsit, atiminėsite |
|---|
| 3p.pl. | atimini, atiminėja | atiminėjo | atiminėdavo | atiminės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atiminėčiau | atiminėtume, atiminėtumėm, atiminėtumėme |
|---|
| 2p. | atiminėtum, atiminėtumei | atiminėtumėte, atiminėtumėt |
|---|
| 3p. | atiminėtų | atiminėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atiminėkim, atiminėkime |
|---|
| 2p. | atiminėk, atiminėki | atiminėkite, atiminėkit |
|---|
| 3p. | teatiminėja, teatimini, teatiminie, teatiminėjie | teatiminėjie, teatimini, teatiminėja, teatiminie |
|---|
|
