|
|
|
|
литовский словарь / susidarinėti | | susidarinė́ti (susidarinė́ja, susidarinė́jo) džn. образовываться, составляться, создаваться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susidarinėju | susidarinėjau | susidarinėdavau | susidarinėsiu |
---|
2p.sg. | susidarinėji | susidarinėjai | susidarinėdavai | susidarinėsi |
---|
3p.sg. | susidarinėja | susidarinėjo | susidarinėdavo | susidarinės |
---|
1p.pl. | susidarinėjame, susidarinėjam | susidarinėjome, susidarinėjom | susidarinėdavome | susidarinėsime |
---|
2p.pl. | susidarinėjate | susidarinėjote, susidarinėjot | susidarinėdavote | susidarinėsite |
---|
3p.pl. | susidarinėja | susidarinėjo | susidarinėdavo | susidarinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susidarinėčiau | susidarinėtume, susidarinėtumėme |
---|
2p. | susidarinėtum, susidarinėtumei | susidarinėtumėte |
---|
3p. | susidarinėtų | susidarinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susidarinėkim, susidarinėkime |
---|
2p. | susidarinėki, susidarinėk | susidarinėkite, susidarinėkit |
---|
3p. | tesusidarinėjie, tesusidarinėja | tesusidarinėjie, tesusidarinėja |
---|
|