|
|
|
|
литовский словарь / bliurbėti | |
bliurbė́ti (bliùrba, bliurbė́jo) šnek.
1. бормотать, бурчать;
2. (verdant) клокотать, бурлить;
3. (apie tetervinus) токовать
/en/
šnek. 1. murmur, mutter; (neaiškiai kalbėti) mumble; 2. (verdant) bubble; 3. (apie tetervinus) utter mating- calls
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | bliurbu | bliurbėjau | bliurbėdavau | bliurbėsiu |
|---|
| 2p.sg. | bliurbi | bliurbėjai | bliurbėdavai | bliurbėsi |
|---|
| 3p.sg. | bliurba | bliurbėjo | bliurbėdavo | bliurbės |
|---|
| 1p.pl. | bliurbam, bliurbame | bliurbėjom, bliurbėjome | bliurbėdavome, bliurbėdavom | bliurbėsime, bliurbėsim |
|---|
| 2p.pl. | bliurbate, bliurbat | bliurbėjot, bliurbėjote | bliurbėdavot, bliurbėdavote | bliurbėsit, bliurbėsite |
|---|
| 3p.pl. | bliurba | bliurbėjo | bliurbėdavo | bliurbės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | bliurbėčiau | bliurbėtume, bliurbėtumėm, bliurbėtumėme |
|---|
| 2p. | bliurbėtumei, bliurbėtum | bliurbėtumėt, bliurbėtumėte |
|---|
| 3p. | bliurbėtų | bliurbėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | bliurbėkim, bliurbėkime |
|---|
| 2p. | bliurbėki, bliurbėk | bliurbėkit, bliurbėkite |
|---|
| 3p. | tebliurba, tebliurbie | tebliurba, tebliurbie |
|---|
|
