|
|
|
|
литовский словарь / prunkštelėti | |
prùnkštelėti (prùnkštelėja, prùnkštelėjo) — фыркнуть/фыркать, прыснуть/ прыскать;
prùnkštelėti juokaĩs — прыснуть со смеху
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prunkšteliu | prunkštelėjau | prunkštelėdavau | prunkštelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prunkšteli | prunkštelėjai | prunkštelėdavai | prunkštelėsi |
|---|
| 3p.sg. | prunkšteli | prunkštelėjo | prunkštelėdavo | prunkštelės |
|---|
| 1p.pl. | prunkštelime, prunkštelim | prunkštelėjom, prunkštelėjome | prunkštelėdavome, prunkštelėdavom | prunkštelėsime, prunkštelėsim |
|---|
| 2p.pl. | prunkštelite, prunkštelit | prunkštelėjot, prunkštelėjote | prunkštelėdavote, prunkštelėdavot | prunkštelėsit, prunkštelėsite |
|---|
| 3p.pl. | prunkšteli | prunkštelėjo | prunkštelėdavo | prunkštelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prunkštelėčiau | prunkštelėtumėm, prunkštelėtume, prunkštelėtumėme |
|---|
| 2p. | prunkštelėtumei, prunkštelėtum | prunkštelėtumėt, prunkštelėtumėte |
|---|
| 3p. | prunkštelėtų | prunkštelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prunkštelėkim, prunkštelėkime |
|---|
| 2p. | prunkštelėk, prunkštelėki | prunkštelėkite, prunkštelėkit |
|---|
| 3p. | teprunkštelie, teprunkšteli | teprunkštelie, teprunkšteli |
|---|
|
