/ru/
перевёрстывать (типогр.)
/en/
poligr. reimpose;
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | perlaužau | perlaužiau | perlaužydavau | perlaužysiu |
| 2p.sg. | perlaužai | perlaužei | perlaužydavai | perlaužysi |
| 3p.sg. | perlaužo | perlaužė | perlaužydavo | perlaužys |
| 1p.pl. | perlaužom, perlaužome | perlaužėm, perlaužėme | perlaužydavom, perlaužydavome | perlaužysime, perlaužysim |
| 2p.pl. | perlaužot, perlaužote | perlaužėte, perlaužėt | perlaužydavote, perlaužydavot | perlaužysit, perlaužysite |
| 3p.pl. | perlaužo | perlaužė | perlaužydavo | perlaužys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | perlaužyčiau | perlaužytumėme, perlaužytumėm, perlaužytume |
| 2p. | perlaužytumei, perlaužytum | perlaužytumėte, perlaužytumėt |
| 3p. | perlaužytų | perlaužytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | perlaužykim, perlaužykime | |
| 2p. | perlaužyki, perlaužyk | perlaužykit, perlaužykite |
| 3p. | teperlaužo, teperlaužai | teperlaužai, teperlaužo |