|
|
|
|
литовский словарь / užžavėti | | užžavė́ti (ùžžavi, užžavė́jo) заколдовать/заколдовывать, заворожить/завораживать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užžaviu | užžavėjau | užžavėdavau | užžavėsiu |
---|
2p.sg. | užžavi | užžavėjai | užžavėdavai | užžavėsi |
---|
3p.sg. | užžavi | užžavėjo | užžavėdavo | užžavės |
---|
1p.pl. | užžavim, užžavime | užžavėjome, užžavėjom | užžavėdavome, užžavėdavom | užžavėsim, užžavėsime |
---|
2p.pl. | užžavit, užžavite | užžavėjot, užžavėjote | užžavėdavot, užžavėdavote | užžavėsite, užžavėsit |
---|
3p.pl. | užžavi | užžavėjo | užžavėdavo | užžavės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užžavėčiau | užžavėtume, užžavėtumėm, užžavėtumėme |
---|
2p. | užžavėtum, užžavėtumei | užžavėtumėte, užžavėtumėt |
---|
3p. | užžavėtų | užžavėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užžavėkime, užžavėkim |
---|
2p. | užžavėk, užžavėki | užžavėkit, užžavėkite |
---|
3p. | teužžavie, teužžavi | teužžavie, teužžavi |
---|
|