|
|
|
|
литовский словарь / žioptelėti | |
žióptelėti (žióptelėja, žióptelėjo) быстро разинуть и закрыть рот; сделать/делать короткий вдох
/en/
open one's mouth (suddenly); give a gape
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | žiopteliu | žioptelėjau | žioptelėdavau | žioptelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | žiopteli | žioptelėjai | žioptelėdavai | žioptelėsi |
|---|
| 3p.sg. | žiopteli | žioptelėjo | žioptelėdavo | žioptelės |
|---|
| 1p.pl. | žioptelim, žioptelime | žioptelėjome, žioptelėjom | žioptelėdavom, žioptelėdavome | žioptelėsim, žioptelėsime |
|---|
| 2p.pl. | žioptelit, žioptelite | žioptelėjot, žioptelėjote | žioptelėdavot, žioptelėdavote | žioptelėsite, žioptelėsit |
|---|
| 3p.pl. | žiopteli | žioptelėjo | žioptelėdavo | žioptelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | žioptelėčiau | žioptelėtume, žioptelėtumėme, žioptelėtumėm |
|---|
| 2p. | žioptelėtumei, žioptelėtum | žioptelėtumėt, žioptelėtumėte |
|---|
| 3p. | žioptelėtų | žioptelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | žioptelėkime, žioptelėkim |
|---|
| 2p. | žioptelėk, žioptelėki | žioptelėkit, žioptelėkite |
|---|
| 3p. | težioptelie, težiopteli | težiopteli, težioptelie |
|---|
|
