/ru/
выморить; переморить
/en/
(gyvulius) exterminate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išdvasinu | išdvasinau | išdvasindavau | išdvasinsiu |
| 2p.sg. | išdvasini | išdvasinai | išdvasindavai | išdvasinsi |
| 3p.sg. | išdvasina | išdvasino | išdvasindavo | išdvasins |
| 1p.pl. | išdvasiname, išdvasinam | išdvasinom, išdvasinome | išdvasindavome, išdvasindavom | išdvasinsim, išdvasinsime |
| 2p.pl. | išdvasinat, išdvasinate | išdvasinote, išdvasinot | išdvasindavot, išdvasindavote | išdvasinsite, išdvasinsit |
| 3p.pl. | išdvasina | išdvasino | išdvasindavo | išdvasins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išdvasinčiau | išdvasintume, išdvasintumėme, išdvasintumėm |
| 2p. | išdvasintum, išdvasintumei | išdvasintumėt, išdvasintumėte |
| 3p. | išdvasintų | išdvasintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išdvasinkim, išdvasinkime | |
| 2p. | išdvasink, išdvasinki | išdvasinkit, išdvasinkite |
| 3p. | teišdvasinie, teišdvasina | teišdvasinie, teišdvasina |