/en/
characterize ; describe
/de/
charakterisieren- vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | charakterizuoju | charakterizavau | charakterizuodavau | charakterizuosiu |
| 2p.sg. | charakterizuoji | charakterizavai | charakterizuodavai | charakterizuosi |
| 3p.sg. | charakterizuoja | charakterizavo | charakterizuodavo | charakterizuos |
| 1p.pl. | charakterizuojame, charakterizuojam | charakterizavome, charakterizavom | charakterizuodavome, charakterizuodavom | charakterizuosim, charakterizuosime |
| 2p.pl. | charakterizuojat, charakterizuojate | charakterizavote, charakterizavot | charakterizuodavot, charakterizuodavote | charakterizuosite, charakterizuosit |
| 3p.pl. | charakterizuoja | charakterizavo | charakterizuodavo | charakterizuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | charakterizuočiau | charakterizuotume, charakterizuotumėme, charakterizuotumėm |
| 2p. | charakterizuotumei, charakterizuotum | charakterizuotumėt, charakterizuotumėte |
| 3p. | charakterizuotų | charakterizuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | charakterizuokime, charakterizuokim | |
| 2p. | charakterizuok, charakterizuoki | charakterizuokit, charakterizuokite |
| 3p. | techarakterizuoja, techarakterizuojie | techarakterizuojie, techarakterizuoja |