/ru/
оклеветать
/en/
slander ; calumniate, defame
/de/
verleumden vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apšmeižiu | apšmeižiau | apšmeiždavau | apšmeišiu |
| 2p.sg. | apšmeiži | apšmeižei | apšmeiždavai | apšmeiši |
| 3p.sg. | apšmeižia | apšmeižė | apšmeiždavo | apšmeiš |
| 1p.pl. | apšmeižiam, apšmeižiame | apšmeižėm, apšmeižėme | apšmeiždavome, apšmeiždavom | apšmeišime, apšmeišim |
| 2p.pl. | apšmeižiate, apšmeižiat | apšmeižėt, apšmeižėte | apšmeiždavote, apšmeiždavot | apšmeišit, apšmeišite |
| 3p.pl. | apšmeižia | apšmeižė | apšmeiždavo | apšmeiš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apšmeižčiau | apšmeižtumėme, apšmeižtumėm, apšmeižtume |
| 2p. | apšmeižtumei, apšmeižtum | apšmeižtumėt, apšmeižtumėte |
| 3p. | apšmeižtų | apšmeižtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apšmeižkime, apšmeižkim | |
| 2p. | apšmeižk, apšmeižki | apšmeižkit, apšmeižkite |
| 3p. | teapšmeižia, teapšmeižie | teapšmeižie, teapšmeižia |