|
|
|
|
литовский словарь / sulaipinti | | sulaipìnti (sulaipìna, sulaipìno) посадить/сажать (всех)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sulaipinu | sulaipinau | sulaipindavau | sulaipinsiu |
---|
2p.sg. | sulaipini | sulaipinai | sulaipindavai | sulaipinsi |
---|
3p.sg. | sulaipina | sulaipino | sulaipindavo | sulaipins |
---|
1p.pl. | sulaipiname, sulaipinam | sulaipinom, sulaipinome | sulaipindavom, sulaipindavome | sulaipinsim, sulaipinsime |
---|
2p.pl. | sulaipinate, sulaipinat | sulaipinot, sulaipinote | sulaipindavote, sulaipindavot | sulaipinsite, sulaipinsit |
---|
3p.pl. | sulaipina | sulaipino | sulaipindavo | sulaipins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sulaipinčiau | sulaipintumėme, sulaipintumėm, sulaipintume |
---|
2p. | sulaipintumei, sulaipintum | sulaipintumėte, sulaipintumėt |
---|
3p. | sulaipintų | sulaipintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sulaipinkime, sulaipinkim |
---|
2p. | sulaipinki, sulaipink | sulaipinkite, sulaipinkit |
---|
3p. | tesulaipina, tesulaipinie | tesulaipinie, tesulaipina |
---|
|