|
|
|
|
литовский словарь / išsirėkti | | išsirė̃kti (išsirė̃kia, išsìrėkė) выкричаться [накричаться] вволю
/en/ have shouted for a long time
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsirėkiu | išsirėkiau | išsirėkdavau | išsirėksiu |
---|
2p.sg. | išsirėki | išsirėkei | išsirėkdavai | išsirėksi |
---|
3p.sg. | išsirėkia | išsirėkė | išsirėkdavo | išsirėks |
---|
1p.pl. | išsirėkiam, išsirėkiame | išsirėkėm, išsirėkėme | išsirėkdavome | išsirėksime |
---|
2p.pl. | išsirėkiate | išsirėkėte, išsirėkėt | išsirėkdavote | išsirėksite |
---|
3p.pl. | išsirėkia | išsirėkė | išsirėkdavo | išsirėks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsirėkčiau | išsirėktume, išsirėktumėme |
---|
2p. | išsirėktum, išsirėktumei | išsirėktumėte |
---|
3p. | išsirėktų | išsirėktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsirėkime, išsirėkim |
---|
2p. | išsirėk, išsirėki | išsirėkit, išsirėkite |
---|
3p. | teišsirėkie, teišsirėkia | teišsirėkie, teišsirėkia |
---|
|