|
|
|
|
литовский словарь / sutraukyti | | sutráukyti (sutráuko, sutráukė) — džn. разрывать/разорвать; sutráukyti vergìjos pánčius prk. — разорвать путы [цепи] рабства
/en/ tear to pieces ; (pančius) burst
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sutraukau | sutraukiau | sutraukydavau | sutraukysiu |
---|
2p.sg. | sutraukai | sutraukei | sutraukydavai | sutraukysi |
---|
3p.sg. | sutrauko | sutraukė | sutraukydavo | sutraukys |
---|
1p.pl. | sutraukom, sutraukome | sutraukėm, sutraukėme | sutraukydavome, sutraukydavom | sutraukysime, sutraukysim |
---|
2p.pl. | sutraukote, sutraukot | sutraukėte, sutraukėt | sutraukydavot, sutraukydavote | sutraukysit, sutraukysite |
---|
3p.pl. | sutrauko | sutraukė | sutraukydavo | sutraukys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sutraukyčiau | sutraukytumėme, sutraukytumėm, sutraukytume |
---|
2p. | sutraukytumei, sutraukytum | sutraukytumėt, sutraukytumėte |
---|
3p. | sutraukytų | sutraukytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sutraukykim, sutraukykime |
---|
2p. | sutraukyki, sutraukyk | sutraukykit, sutraukykite |
---|
3p. | tesutrauko, tesutraukai | tesutraukai, tesutrauko |
---|
|