|
|
|
|
литовский словарь / išpirkinėti | | išpirkinė́ti (išpirkinė́ja, išpirkinė́jo) džn. выкупать, раскупать; погашать (pvz., skolas)
/ru/ выкупать (часто)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išpirkinėju | išpirkinėjau | išpirkinėdavau | išpirkinėsiu |
---|
2p.sg. | išpirkinėji | išpirkinėjai | išpirkinėdavai | išpirkinėsi |
---|
3p.sg. | išpirkinėja | išpirkinėjo | išpirkinėdavo | išpirkinės |
---|
1p.pl. | išpirkinėjame, išpirkinėjam | išpirkinėjom, išpirkinėjome | išpirkinėdavom, išpirkinėdavome | išpirkinėsim, išpirkinėsime |
---|
2p.pl. | išpirkinėjate, išpirkinėjat | išpirkinėjote, išpirkinėjot | išpirkinėdavot, išpirkinėdavote | išpirkinėsit, išpirkinėsite |
---|
3p.pl. | išpirkinėja | išpirkinėjo | išpirkinėdavo | išpirkinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išpirkinėčiau | išpirkinėtumėme, išpirkinėtumėm, išpirkinėtume |
---|
2p. | išpirkinėtumei, išpirkinėtum | išpirkinėtumėte, išpirkinėtumėt |
---|
3p. | išpirkinėtų | išpirkinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išpirkinėkime, išpirkinėkim |
---|
2p. | išpirkinėki, išpirkinėk | išpirkinėkite, išpirkinėkit |
---|
3p. | teišpirkinėja, teišpirkinėjie | teišpirkinėjie, teišpirkinėja |
---|
|