|
|
|
|
литовский словарь / užtekėti | | užtekė́ti (ùžteka, užtekė́jo) — взойти/всходить, встать/вставать; užtekė́jus sáulei, óras pragiedrė́jo — когда взошло солнце, погода разгулялась
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užteku | užtekėjau | užtekėdavau | užtekėsiu |
---|
2p.sg. | užteki | užtekėjai | užtekėdavai | užtekėsi |
---|
3p.sg. | užteka | užtekėjo | užtekėdavo | užtekės |
---|
1p.pl. | užtekam, užtekame | užtekėjom, užtekėjome | užtekėdavome, užtekėdavom | užtekėsim, užtekėsime |
---|
2p.pl. | užtekat, užtekate | užtekėjot, užtekėjote | užtekėdavot, užtekėdavote | užtekėsit, užtekėsite |
---|
3p.pl. | užteka | užtekėjo | užtekėdavo | užtekės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užtekėčiau | užtekėtume, užtekėtumėme, užtekėtumėm |
---|
2p. | užtekėtumei, užtekėtum | užtekėtumėt, užtekėtumėte |
---|
3p. | užtekėtų | užtekėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užtekėkim, užtekėkime |
---|
2p. | užtekėk, užtekėki | užtekėkit, užtekėkite |
---|
3p. | teužteka, teužtekie | teužteka, teužtekie |
---|
|