|
|
|
|
литовский словарь / išgrėbstyti | |
išgrė́bstyti (išgrė́bsto, išgrė́bstė) džn. выгребать/выгрести
/en/
rake out
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgrėbstau | išgrėbsčiau | išgrėbstydavau | išgrėbstysiu |
|---|
| 2p.sg. | išgrėbstai | išgrėbstei | išgrėbstydavai | išgrėbstysi |
|---|
| 3p.sg. | išgrėbsto | išgrėbstė | išgrėbstydavo | išgrėbstys |
|---|
| 1p.pl. | išgrėbstome, išgrėbstom | išgrėbstėme, išgrėbstėm | išgrėbstydavom, išgrėbstydavome | išgrėbstysime, išgrėbstysim |
|---|
| 2p.pl. | išgrėbstot, išgrėbstote | išgrėbstėte, išgrėbstėt | išgrėbstydavote, išgrėbstydavot | išgrėbstysite, išgrėbstysit |
|---|
| 3p.pl. | išgrėbsto | išgrėbstė | išgrėbstydavo | išgrėbstys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgrėbstyčiau | išgrėbstytume, išgrėbstytumėm, išgrėbstytumėme |
|---|
| 2p. | išgrėbstytum, išgrėbstytumei | išgrėbstytumėt, išgrėbstytumėte |
|---|
| 3p. | išgrėbstytų | išgrėbstytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgrėbstykime, išgrėbstykim |
|---|
| 2p. | išgrėbstyk, išgrėbstyki | išgrėbstykit, išgrėbstykite |
|---|
| 3p. | teišgrėbsto, teišgrėbstai | teišgrėbsto, teišgrėbstai |
|---|
|
