|
|
|
|
литовский словарь / atsistebėti | |
atsistebė́ti (atsìstebi, atsistebė́jo) (kuo) надивиться (кому-чему, на кого-что);
negalė́jau a. jõ vikrumù — я не мог надивиться его ловкости
/en/
negaliu juo a. I cannot stop wondering at him ; I cannot take my eyes off of him
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atsistebiu | atsistebėjau | atsistebėdavau | atsistebėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atsistebi | atsistebėjai | atsistebėdavai | atsistebėsi |
|---|
| 3p.sg. | atsistebi | atsistebėjo | atsistebėdavo | atsistebės |
|---|
| 1p.pl. | atsistebim, atsistebime | atsistebėjom, atsistebėjome | atsistebėdavome | atsistebėsime |
|---|
| 2p.pl. | atsistebite | atsistebėjot, atsistebėjote | atsistebėdavote | atsistebėsite |
|---|
| 3p.pl. | atsistebi | atsistebėjo | atsistebėdavo | atsistebės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atsistebėčiau | atsistebėtume, atsistebėtumėme |
|---|
| 2p. | atsistebėtumei, atsistebėtum | atsistebėtumėte |
|---|
| 3p. | atsistebėtų | atsistebėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atsistebėkim, atsistebėkime |
|---|
| 2p. | atsistebėki, atsistebėk | atsistebėkit, atsistebėkite |
|---|
| 3p. | teatsistebie, teatsistebi | teatsistebi, teatsistebie |
|---|
|
