/ru/
шуметь, галдеть, гомонить
/en/
1. (apie žąsis) cackle; 2. hum, buzz; make a noise/ din/hubbub
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | klegu | klegėjau | klegėdavau | klegėsiu |
| 2p.sg. | klegi | klegėjai | klegėdavai | klegėsi |
| 3p.sg. | klega | klegėjo | klegėdavo | klegės |
| 1p.pl. | klegame, klegam | klegėjome, klegėjom | klegėdavom, klegėdavome | klegėsime, klegėsim |
| 2p.pl. | klegat, klegate | klegėjot, klegėjote | klegėdavote, klegėdavot | klegėsite, klegėsit |
| 3p.pl. | klega | klegėjo | klegėdavo | klegės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | klegėčiau | klegėtumėm, klegėtumėme, klegėtume |
| 2p. | klegėtum, klegėtumei | klegėtumėte, klegėtumėt |
| 3p. | klegėtų | klegėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | klegėkime, klegėkim | |
| 2p. | klegėki, klegėk | klegėkit, klegėkite |
| 3p. | teklegie, teklega | teklegie, teklega |