|
|
|
|
литовский словарь / ištvilkti | |
ištvìlkti (ištvìlksta, ištvìlko) šnek. обвариться/обвариваться
/ru/
обвариваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | ištvilkstu, ištvilkau | ištvilkau | ištvilkdavau | ištvilksiu |
|---|
| 2p.sg. | ištvilksti, ištvilkai | ištvilkai | ištvilkdavai | ištvilksi |
|---|
| 3p.sg. | ištvilksta, ištvilko | ištvilko | ištvilkdavo | ištvilks |
|---|
| 1p.pl. | ištvilkstam, ištvilkstame, ištvilkom, ištvilkome | ištvilkom, ištvilkome | ištvilkdavome, ištvilkdavom | ištvilksim, ištvilksime |
|---|
| 2p.pl. | ištvilkot, ištvilkstate, ištvilkote, ištvilkstat | ištvilkote, ištvilkot | ištvilkdavot, ištvilkdavote | ištvilksite, ištvilksit |
|---|
| 3p.pl. | ištvilko, ištvilksta | ištvilko | ištvilkdavo | ištvilks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | ištvilkčiau | ištvilktume, ištvilktumėme, ištvilktumėm |
|---|
| 2p. | ištvilktum, ištvilktumei | ištvilktumėt, ištvilktumėte |
|---|
| 3p. | ištvilktų | ištvilktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | ištvilkime, ištvilkim |
|---|
| 2p. | ištvilk, ištvilki | ištvilkite, ištvilkit |
|---|
| 3p. | teištvilko, teištvilkstie, teištvilkai, teištvilksta | teištvilkai, teištvilksta, teištvilko, teištvilkstie |
|---|
|
