|
|
|
|
литовский словарь / skilčiuoti | | skilčiúoti (skilčiúoja, skilčiãvo) — графить, разграфлять
/en/ rule
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | skilčiuoju | skilčiavau | skilčiuodavau | skilčiuosiu |
---|
2p.sg. | skilčiuoji | skilčiavai | skilčiuodavai | skilčiuosi |
---|
3p.sg. | skilčiuoja | skilčiavo | skilčiuodavo | skilčiuos |
---|
1p.pl. | skilčiuojame, skilčiuojam | skilčiavom, skilčiavome | skilčiuodavom, skilčiuodavome | skilčiuosime, skilčiuosim |
---|
2p.pl. | skilčiuojate, skilčiuojat | skilčiavote, skilčiavot | skilčiuodavote, skilčiuodavot | skilčiuosit, skilčiuosite |
---|
3p.pl. | skilčiuoja | skilčiavo | skilčiuodavo | skilčiuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | skilčiuočiau | skilčiuotumėme, skilčiuotumėm, skilčiuotume |
---|
2p. | skilčiuotumei, skilčiuotum | skilčiuotumėt, skilčiuotumėte |
---|
3p. | skilčiuotų | skilčiuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | skilčiuokim, skilčiuokime |
---|
2p. | skilčiuok, skilčiuoki | skilčiuokite, skilčiuokit |
---|
3p. | teskilčiuoja, teskilčiuojie | teskilčiuojie, teskilčiuoja |
---|
|