|
|
|
|
литовский словарь / išdulkėti | |
išdulkė́ti (išdùlka, išdulkė́jo)
1. распылиться/распыляться;
2. šnek. быстро выехать/выезжать [выбежать/выбегать]; выкатить/выкатывать, вымчаться [умчаться]/мчаться;
vìskas išdulkė́jo ìš galvõs — всё выветрилось из головы
/en/
šnek. run away; speed out; tai jam visai išdulkėjo iš galvos it went clean out of his mind
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išdulku | išdulkau, išdulkėjau | išdulkėdavau | išdulkėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išdulki | išdulkėjai, išdulkai | išdulkėdavai | išdulkėsi |
|---|
| 3p.sg. | išdulka | išdulko, išdulkėjo | išdulkėdavo | išdulkės |
|---|
| 1p.pl. | išdulkam, išdulkame | išdulkom, išdulkome, išdulkėjome, išdulkėjom | išdulkėdavom, išdulkėdavome | išdulkėsim, išdulkėsime |
|---|
| 2p.pl. | išdulkate, išdulkat | išdulkėjot, išdulkote, išdulkot, išdulkėjote | išdulkėdavot, išdulkėdavote | išdulkėsit, išdulkėsite |
|---|
| 3p.pl. | išdulka | išdulkėjo, išdulko | išdulkėdavo | išdulkės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išdulkėčiau | išdulkėtume, išdulkėtumėme, išdulkėtumėm |
|---|
| 2p. | išdulkėtumei, išdulkėtum | išdulkėtumėt, išdulkėtumėte |
|---|
| 3p. | išdulkėtų | išdulkėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išdulkėkim, išdulkėkime |
|---|
| 2p. | išdulkėki, išdulkėk | išdulkėkit, išdulkėkite |
|---|
| 3p. | teišdulkie, teišdulka | teišdulkie, teišdulka |
|---|
|
