/ru/
разговориться; внушать себе
/en/
1. (įteigti sau ką nors) take (smth) into one's head , persuade oneself ; 2. (įsitraukti į pokalbį) get into conversation (with); warm up to one's topic
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsikalbu | įsikalbėjau | įsikalbėdavau | įsikalbėsiu |
| 2p.sg. | įsikalbi | įsikalbėjai | įsikalbėdavai | įsikalbėsi |
| 3p.sg. | įsikalba | įsikalbėjo | įsikalbėdavo | įsikalbės |
| 1p.pl. | įsikalbame, įsikalbam | įsikalbėjom, įsikalbėjome | įsikalbėdavome | įsikalbėsime |
| 2p.pl. | įsikalbate | įsikalbėjote, įsikalbėjot | įsikalbėdavote | įsikalbėsite |
| 3p.pl. | įsikalba | įsikalbėjo | įsikalbėdavo | įsikalbės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsikalbėčiau | įsikalbėtume, įsikalbėtumėme |
| 2p. | įsikalbėtum, įsikalbėtumei | įsikalbėtumėte |
| 3p. | įsikalbėtų | įsikalbėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsikalbėkim, įsikalbėkime | |
| 2p. | įsikalbėki, įsikalbėk | įsikalbėkit, įsikalbėkite |
| 3p. | teįsikalbie, teįsikalba | teįsikalba, teįsikalbie |