/ru/
приказывать; распоряжаться
/en/
give orders, be in command/charge ; command; direct; see (that)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsakinėju | įsakinėjau | įsakinėdavau | įsakinėsiu |
| 2p.sg. | įsakinėji | įsakinėjai | įsakinėdavai | įsakinėsi |
| 3p.sg. | įsakinėja | įsakinėjo | įsakinėdavo | įsakinės |
| 1p.pl. | įsakinėjam, įsakinėjame | įsakinėjom, įsakinėjome | įsakinėdavome, įsakinėdavom | įsakinėsime, įsakinėsim |
| 2p.pl. | įsakinėjate, įsakinėjat | įsakinėjote, įsakinėjot | įsakinėdavote, įsakinėdavot | įsakinėsit, įsakinėsite |
| 3p.pl. | įsakinėja | įsakinėjo | įsakinėdavo | įsakinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsakinėčiau | įsakinėtumėm, įsakinėtume, įsakinėtumėme |
| 2p. | įsakinėtumei, įsakinėtum | įsakinėtumėte, įsakinėtumėt |
| 3p. | įsakinėtų | įsakinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsakinėkim, įsakinėkime | |
| 2p. | įsakinėki, įsakinėk | įsakinėkit, įsakinėkite |
| 3p. | teįsakinėjie, teįsakinėja | teįsakinėjie, teįsakinėja |