/ru/
осуждать
/en/
1. condemn, censure; kieno veiksmus condemn/denounce smb's actions;2. (kaltinti) blame
/de/
verurteilen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | smerkiu | smerkiau | smerkdavau | smerksiu |
| 2p.sg. | smerki | smerkei | smerkdavai | smerksi |
| 3p.sg. | smerkia | smerkė | smerkdavo | smerks |
| 1p.pl. | smerkiam, smerkiame | smerkėm, smerkėme | smerkdavome, smerkdavom | smerksime, smerksim |
| 2p.pl. | smerkiate, smerkiat | smerkėte, smerkėt | smerkdavot, smerkdavote | smerksite, smerksit |
| 3p.pl. | smerkia | smerkė | smerkdavo | smerks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | smerkčiau | smerktume, smerktumėm, smerktumėme |
| 2p. | smerktum, smerktumei | smerktumėte, smerktumėt |
| 3p. | smerktų | smerktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | smerkim, smerkime | |
| 2p. | smerk, smerki | smerkite, smerkit |
| 3p. | tesmerkia, tesmerkie | tesmerkia, tesmerkie |