|
|
|
|
литовский словарь / suraibuliuoti | |
suraibuliúoti (suraibuliúoja, suraibuliãvo), suraibúoti (suraibúoja, suraibãvo)
1. запестреть/пестреть;
suraibulãvo akysè — в глазах запестрело;
2. зарябиться, покрыться/покрываться рябью;
vanduõ suraibuliãvo — вода зарябилась
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suraibuliuoju | suraibuliavau | suraibuliuodavau | suraibuliuosiu |
|---|
| 2p.sg. | suraibuliuoji | suraibuliavai | suraibuliuodavai | suraibuliuosi |
|---|
| 3p.sg. | suraibuliuoja | suraibuliavo | suraibuliuodavo | suraibuliuos |
|---|
| 1p.pl. | suraibuliuojame, suraibuliuojam | suraibuliavome, suraibuliavom | suraibuliuodavom, suraibuliuodavome | suraibuliuosim, suraibuliuosime |
|---|
| 2p.pl. | suraibuliuojate, suraibuliuojat | suraibuliavot, suraibuliavote | suraibuliuodavote, suraibuliuodavot | suraibuliuosite, suraibuliuosit |
|---|
| 3p.pl. | suraibuliuoja | suraibuliavo | suraibuliuodavo | suraibuliuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suraibuliuočiau | suraibuliuotumėme, suraibuliuotumėm, suraibuliuotume |
|---|
| 2p. | suraibuliuotum, suraibuliuotumei | suraibuliuotumėte, suraibuliuotumėt |
|---|
| 3p. | suraibuliuotų | suraibuliuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suraibuliuokime, suraibuliuokim |
|---|
| 2p. | suraibuliuoki, suraibuliuok | suraibuliuokit, suraibuliuokite |
|---|
| 3p. | tesuraibuliuoja, tesuraibuliuojie | tesuraibuliuojie, tesuraibuliuoja |
|---|
|
