|
|
|
|
литовский словарь / kakėti | | kakė́ti (kãki, kakė́jo) tarm. (siekti dugną) доставать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | kaku | kakėjau | kakėdavau | kakėsiu |
---|
2p.sg. | kaki | kakėjai | kakėdavai | kakėsi |
---|
3p.sg. | kaka | kakėjo | kakėdavo | kakės |
---|
1p.pl. | kakame, kakam | kakėjom, kakėjome | kakėdavome, kakėdavom | kakėsime, kakėsim |
---|
2p.pl. | kakate, kakat | kakėjot, kakėjote | kakėdavot, kakėdavote | kakėsit, kakėsite |
---|
3p.pl. | kaka | kakėjo | kakėdavo | kakės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | kakėčiau | kakėtume, kakėtumėme, kakėtumėm |
---|
2p. | kakėtumei, kakėtum | kakėtumėt, kakėtumėte |
---|
3p. | kakėtų | kakėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | kakėkim, kakėkime |
---|
2p. | kakėk, kakėki | kakėkite, kakėkit |
---|
3p. | tekaka, tekakie | tekaka, tekakie |
---|
|